rakštumas

rakštùmas sm. (2) → rakštus: 1. Sėdaus prie erškėčio, prie tokio rakštumo, nėra panaitėlės, nėr širdžiai ramumo (d.) Trgn. 2. Pats rauplių rakštùmas arba suejimas skaudulių, kad sutvinksta J. 3. Tvr Čia toks rakštumas, kad tik ledokėliam gyvent Vlk. Kad aš pavirsčiau raiba gegule, aš išlakiočiau žalias gireles, aš sužinočiau jų rakštumėlį, jų rakštumėlį, savo vargelį (d.) Eiš. 4. NdŽ.